ČAGA – kur ji auga ir kuo ypatinga?

Susipažinkite su vienu geriausiai žinomų funkcinių grybų – ČAGA (dar vadinama juoduoju beržo grybu arba įžulniuoju skyleniu, lot. Inonotus obliquus).

Čaga dažniausiai auga ant beržų ir išsiskiria labai neįprasta išvaizda – tai beržo kamiene išaugęs tamsus, sueižėjęs, netaisyklingos formos gumbas, sudarytas iš grybo audinių ir medienos. Iš išorės jis gali priminti apdegusį medžio gabalą, o viduje yra oranžiškai rudas.

Šis grybas yra parazitinis. Tai reiškia, kad grybo spora, patekusi į pažeistą medžio vietą, pradeda augti jo viduje ir pamažu ardyti medieną, kol medis dar gyvas. Užkrėstas medis gali išlikti gyvas daugelį metų, o pati Čaga vystosi labai lėtai. Didesniems gumbams susiformuoti gali prireikti daugelio metų.

Čaga turi ilgą naudojimo tradiciją Sibire, Rusijoje ir kituose šiauriniuose regionuose. Šiandien mokslininkus ypač domina platus Čagoje randamų bioaktyvių medžiagų spektras, tarp jų beta gliukanai, triterpenoidai, polifenoliai, melaninas ir kiti junginiai.

Moksliniuose tyrimuose nagrinėjamos įvairios šių medžiagų savybės ir jų sąveika su žmogaus organizmo procesais. Tiriamos tokios sritys kaip antioksidacinis aktyvumas, sąveika su imunine sistema, uždegiminiai procesai ir nuovargis.

Svarbu atskirti mokslinių tyrimų kryptis nuo patvirtinto poveikio: daug Čagos tyrimų vis dar atliekami laboratorinėmis sąlygomis, su gyvūnais ar yra ankstyvos stadijos, todėl jų rezultatai nereiškia, kad Čagos papildai gali gydyti ar užkirsti kelią konkrečioms ligoms.

Čaga auga ir Lietuvoje, taip pat kituose šiauriniuose Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos regionuose. Kadangi šis grybas auga labai lėtai, augantis jo populiarumas kelia klausimų dėl tvaraus laukinės Čagos rinkimo.

Todėl mums svarbu, kad mūsų Čagos ekstraktams naudojami grybai būtų auginami kontroliuojamai ir tvariau Suomijos šiaurėje. Mūsų partneriai bendradarbiauja su miškų savininkais ir pasirinktus beržus inokuliuoja Čagos grybu. Grybas tuomet keletą metų natūraliai auga ant medžių ir yra nuimamas subrendęs.

Tai leidžia sumažinti priklausomybę nuo laukinės Čagos rinkimo ir užtikrinti labiau kontroliuojamą bei tvaresnį žaliavos gavimo būdą.