Beta gliukanai – viena svarbiausių funkcinių grybų bioaktyvių medžiagų

Net jei pavyksta susidėlioti super sveiką ir kūnui draugišką rutiną, valgyti pilnavertį maistą, ne visada pavyksta išvengti streso, nekokybiško miego ar kūno sustreikavimo dėl įvairiausių priežasčių. Kartais tiesiog nutinka gyvenimas… Tai gali trukdyti mūsų imuninei sistemai veikti optimaliai.

Viena įdomiausių funkciniuose grybuose randamų biologiškai aktyvių medžiagų grupių yra beta gliukanai. Tai polisacharidai, kurių sąveika su žmogaus imunine sistema aktyviai tiriama moksliniuose tyrimuose. Grybų beta gliukanai gali sąveikauti su tam tikrais imuninės sistemos ląstelių receptoriais, todėl mokslininkams ypač įdomu, kaip jų struktūra siejasi su skirtingais biologiniais procesais organizme.

Tyrimuose beta gliukanai dažnai nagrinėjami dėl jų galimo imunomoduliacinio poveikio, kitaip tariant, dėl sąveikos su mechanizmais, kurie dalyvauja normalioje imuninės sistemos veikloje. Tačiau skirtingų beta gliukanų poveikis nėra vienodas: jis priklauso nuo jų kilmės, struktūros, molekulinės masės ir kitų savybių.

Tiesa, beta gliukanų yra ne tik grybuose. Jų galima rasti avižose ir kitose grūdinėse kultūrose, kai kuriuose dumbliuose. Tad kuo skiriasi skirtinguose produktuose randami beta gliukanai?

Skirtinguose produktuose randami beta gliukanai skiriasi savo struktūra, o skirtinga struktūra lemia ir skirtingą jų sąveiką su mūsų organizmu.

Avižose vyrauja beta-(1→3)(1→4)-gliukanai, o daugelyje grybų randami kitokios struktūros, dažnai labiau išsišakoję beta gliukanai, pavyzdžiui, beta-(1→3)(1→6)-gliukanai. Būtent šios struktūrinės savybės yra viena iš priežasčių, kodėl grybų beta gliukanai taip aktyviai tiriami.

Todėl renkantis funkcinių grybų produktus verta atkreipti dėmesį ne tik į grybo rūšį, bet ir į tai, iš kokios grybo dalies produktas pagamintas, kokiu būdu jis ekstrahuotas ir ar gamintojas pateikia aiškią informaciją apie produkto sudėtį bei kokybę.