Vitaminas D: kodėl saulės ne visada pakanka ir kaip gali padėti grybai?

Vitaminas D: kodėl saulės ne visada pakanka ir kaip gali padėti grybai?

Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą - jis prisideda prie stiprios imuninės sistemos, kaulų tvirtumo ir geros savijautos. Tačiau gyvenant šiauriniame regione, kur didelę metų dalį saulė nelepina, užtikrinti pakankamą jo kiekį tampa tikru iššūkiu. Šiame straipsnyje apžvelgsiu vitamino D reikšmę žmogaus organizmui ir pagrindinius natūralius jo šaltinius. Daugiau dėmesio skirsiu mažiau žinomam vitamino D šaltiniui – grybams! Pasidalinsiu praktiškais būdais, kurie padės efektyviau papildyti šio „saulės vitamino“ atsargas.

Kuo svarbus vitaminas D?

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, itin svarbus mūsų sveikatai. Jis reguliuoja kalcio ir fosforo įsisavinimą - šie mineralai būtini kaulų ir dantų formavimuisi, palaikymui, taip pat raumenų veiklai. Trūkstant vitamino D, organizmui sunkiau efektyviai panaudoti su maistu gautą kalcį, o tai ilgainiui gali prisidėti prie kaulų silpnėjimo. 

Vitaminas D siejamas su sveika imunine sistema. Jis padeda imuninei sistemai tinkamai reaguoti į ligų sukėlėjus ir gali slopinti per stiprią uždegiminę reakciją, kuri kartais tampa žalinga netgi pačiam organizmui. Be to, vitaminas D prisideda prie imuninių ląstelių veiklos ir gali skatinti baltymų, dalyvaujančių kovoje su mikroorganizmais, gamybą.

Vitaminas D reikalingas ir mūsų gerai savijautai. Jis dalyvauja kontroliuojant serotoniną (laimės hormoną”), susijęs su mažesne depresijos rizika, nerimo jausmu. Turi įtakos ne tik nuotaikai, bet ir miego ritmui.

Image 1

Iš kur paprastai gauname vitaminą D?

Pagrindiniai natūralūs vitamino D šaltiniai yra saulė ir maistas.

Būnant saulės šviesoje, mūsų organizmas šio vitamino pasigamina pats. Oda, veikiama UVB saulės spindulių, užkuria vitamino D gamybos procesą. Žmogaus kūnas tokiu būdu geba pasigaminti D3 - vieną iš vitamino D formų. Atrodo, turėtų būti labai paprasta taip užsitikrinti vitamino D kiekį, tačiau vitamino D gamyba saulės pagalba turi daug niuansų.

Pirma, gyvename šiauriniame regione, kur bent pusę metų saulė lepina rečiau, o UVB spinduliuotė dažnai per silpna, kad organizmas pasigamintų pakankamai vitamino D, net jei diena atrodo šviesi. Reikšmės turi ir paros laikas, debesuotumas bei tai, kiek laiko praleidžiame lauke. Ne mažiau svarbu, kiek odos atidengiame - žiemą, spaudžiant šaltukui, dažniausiai atviri lieka tik veidas ir rankos, todėl tiesioginių saulės spindulių gauna labai nedidelis odos plotas. Prie to prisideda ir apsauginiai kremai nuo saulės, kurie mažina UVB patekimą į odą. Įtakos turi ir odos spalva bei amžius: tamsesnė oda turi daugiau melanino, kuris veikia kaip natūralus UV filtras, todėl vitamino D pasigaminti gali reikėti daugiau saulės, o vyresniame amžiuje oda šį vitaminą sintetina prasčiau. 

Vitamino D3 galime gauti ir nesikaitindami saulėje, o vartodami tam tikrus maisto produktus. Daugiausia jo turi gyvūninės kilmės produktai, tokie kaip riebi žuvis, kiaušinių tryniai ar jautienos kepenys. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad vitaminas D iš maisto ne visiems pasisavinamas vienodai gerai: kadangi jis tirpsta riebaluose, būtinas normalus riebalų įsisavinimas, o šį procesą gali apsunkinti tam tikros sveikatos būklės ar atliktos operacijos. Be to, pakankamą vitamino D3 kiekį sunkiau užtikrinti tiems, kurie tokių produktų nevartoja arba jų vartoja mažai – tai ypač aktualu vegetarams ir veganams.

Nenuostabu, kad daugiau nei pusė Lietuvos (ir Europos) gyventojų susiduria su vitamino D trūkumu, kuris itin išryškėja tamsiaisiais sezonais. Kokia vitamino D atsargų situacija mūsų kūne, gana paprasta išsiaiškinti atlikus kraujo tyrimą. Norint užtikrinti, kad vitamino D gauname pakankamai, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino D papildus.

Image 1 Image 2

miško grybai

Grybai - alternatyvus vitamino D šaltinis

Kalbant apie mažiau žinomus natūralius vitamino D šaltinius, verta paminėti ir grybus. Ar žinojote, kad grybai, kaip ir mes, geba patys pasigaminti vitaminą D veikiami saulės spindulių! Tai vienas įdomesnių mūsų ir grybų panašumų. Grybuose esantis ergosterolis, reaguodamas į UV spindulius, galiausiai virsta vitaminu D2 - viena iš vitamino D formų. Taigi grybai - net ir veganams puikiai tinkantis natūralus vitamino D šaltinis. 

Kuo skiriasi vitaminai D2 ir D3? 

D2 ir D3 yra pagrindinės vitamino D formos, atliekančios tas pačias funkcijas mūsų organizme. Kaip minėta anksčiau, D3 mūsų kūnas pasigamina veikiamas UVB saulės spindulių ir gauna su kai kuriais gyvūninės kilmės maisto produktais. O vitaminą D2, veikiami saulės, pasigamina grybai, todėl valgydami grybus, gausime šio vitamino D varianto.  Nors vienareikšmiškų tyrimų, kurie rodytų aiškų D3 ar D2 pranašumą, nėra, D3 dažniausiai siejamas su efektyvesniu vitamino D kiekio organizme didinimu. Nepaisant to, D2 išlieka puikiu papildomu vitamino D šaltiniu, ypač jei neturite galimybės pakankamai laiko praleisti saulėje ar nevartojate gyvūninės kilmės produktų. 

Kurie grybai vitamino D turi daugiausiai?

Tarp mūsų miškuose dažniausiai renkamų valgomų grybų vitamino D2 kiekiu išsiskiria baravykai ir voveraitės. Baravykuose gali būti net iki 58.7 μg/ 100 g. šviežių grybų. Na, o gražuolėse voveraitėse galima aptikti ir daugiau nei 60 μg/ 100 g. vitamino D2. Rekomenduojamas vitamino D paros kiekis svyruoja nuo 10 iki maždaug 20 μg. 

Tiesa, vitamino D kiekis gali skirtis priklausomai nuo grybo rūšies ir nuo to, kiek saulės grybas gavo augimo metu. Parduotuvėje parduodami grybai dažnai auginami tamsoje, be UV spindulių, todėl vitamino D kiekis juose bus mažesnis nei miške rinktų valgomų grybų. Kartais dirbtinai auginami grybai specialiai paveikiami UV spinduliais, kad vitamino D kiekis juose būtų didesnis. 

Triukas: padidinkite vitamino D kiekį pirkiniuose grybuose!

Jei neturite galimybės valgyti miške prigrybautų grybų, yra viena gudrybė, kuri gali padėti padidinti vitamino D kiekį net ir parduotuvėje „sugrybautuose” grybuose. Saulėtą dieną juos supjaustykite ir bent 15 minučių palaikykite tiesioginėje saulėje lauke – svarbu ne už stiklo, nes stiklas sulaiko UV spindulius. Taip saulėje pasikaitinuose grybuose gerokai padidės vitamino D koncentracija.

Image 1 Image 2 Image 3

Gilių kava su grybais, voveraitėmis ir liūto karčiais

Netikėta kombinacija - gilių kava su grybais

Ne grybavimo sezonu natūraliai vitaminu D prisotintų grybų gauti gali būti sudėtinga, o ir saulė už lango ne taip dažnai šviečia, kad pirktus grybus galėtume šiuo vitaminu praturtinti. Dėl šios priežasties svarbu į kasdienę mitybą įtraukti kuo įvairesnius vitamino D šaltinius. Štai DVARO KAVOS sukūrė gilių kavą su voveraitėmis ir kitu super grybu, vadinamu liūto karčiais (lot. Hericium Erinaceus).

Šis gėrimas gaminamas iš Lietuvoje surinktų ąžuolų gilių, jas ruošiant ir skrudinant pagal išieškotą receptūrą. Gilių kavos skonis - riešutinis, karamelinis, su ruginės duonos poskoniu. Šiame originaliame gėrime jis derinamas su ryškiu voveraičių aromatu. Derinys pažįstamas, bet kartu ir egzotiškas! Klausite, ar skanu, atsakau - tikrai taip! 

Papildomai gėrimas praturtintas dar vienu grybu - liūto karčiais (angl. “lion’s mane”). Jis vertinamas kaip natūralus adaptogenas, antioksidantas, palankiai veikia nervų, imuninę, virškinimo sistemas. Puikus duetas sveikatai drauge su lietuviškomis voveraitėmis!

Kaip gaminti? Siekiant gauti maksimalią naudą iš džiovintų voveraičių bei liūto karčių grybų, kavą rekomenduojama užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 5-10 minučių uždengtame puodelyje. Dar intensyvesniam poveikiui šaukštelį kavos patartina pavirti šaltame vandenyje ant lėtos ugnies – taip iš grybų papildomai išsiskiria imuninei sveikatai naudingi beta gliukanai. Kadangi vitaminui D pasisavinti būtini riebalai, šį gėrimą geriausia vartoti su karvės pienu ar augaliniu gėrimu, praturtintu šlakeliu kokosų sviesto.

Jei norite patys išbandyti gilių kavą su grybais, galite pasinaudoti nuolaidos kodu GRYBAI10

Naudoti šaltiniai:

Parengta bendradarbiaujant su DVARO KAVOS. Tekste yra reklaminio pobūdžio nuorodų.

Grįžti į tinklaraštį

Susipažink su grybų pasauliu

Ar norėtum sužinoti daugiau apie skirtingus grybus - kaip jie iš tikrųjų atrodo? Kokių formų ir spalvų jie būna? Kodėl be grybų mes apskritai sunkiai išgyventume? Ir dar daug kitų įdomybių… Jei taip, kviečiame tave į unikalų edukacinį pasivaikščiojimą su grybų pasaulio eksperte Aurelija Plūke. Po šio pasivaikščiojimo į grybus jau niekada nežiūrėsite taip pat. 

Edukacijos