Paprastoji musmirė, amanita muscaria uždrausta

Nuo šiol musmirės Lietuvoje uždraustos

Naujųjų metų staigmena: musmirės tapo nelegalios

Lietuva pasitiko 2025-uosius su netikėta naujiena: nuo sausio 1 d. oficialiai uždraustos dvi pagrindinės Paprastosios musmirės (Amanita muscaria) veikliosios medžiagos – iboteninė rūgštis ir muscimolis. Šios medžiagos įtrauktos į I-ąjį Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Tai reiškia, kad jų laikymas, vartojimas ir platinimas dabar yra neteisėti, išskyrus atvejus, kai jos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje.
Šis sprendimas sukėlė daug diskusijų, nes paprastoji musmirė nuo senų laikų buvo žinoma kaip mitais ir legendomis apipintas grybas, naudojamas įvairiuose kultūriniuose ir dvasiniuose ritualuose. Be to, daug žmonių apie musmires išvis nieko nežinojo, arba tiesiog manė, kad jos yra nuodingos. 
Image 1

Paprastoji musmirė (lot. Amanita muscaria)

Iboteninė rūgštis ir muscimolis: kokios tai medžiagos?

Iboteninė rūgštis yra psichoaktyvus neurotoksinas, kuris gali sukelti pykinimą, haliucinacijas, raumenų trūkčiojimus, dezorientaciją ir sunkiais atvejais – traukulius ar komą. Patekus į žmogaus organizmą ši medžiaga virškinimo trakte virsta muscimoliu. Taip nutinka ir specialiai paruošus musmires(dažniausiai džiovinant). Svarbu pažymėti, kad ne 100% iboteninės rūgšties virsta muscimoliu. Muscimolis veikia kaip stiprus raminamasis, nes sąveikauja su GABA receptoriais smegenyse. Tai sukelia raminantį, hipnotinį poveikį, o didelėmis dozėmis – haliucinacijas, laiko ir erdvės suvokimo pokyčius bei atsiskyrimo nuo realybės jausmą. Įdomu tai, kad muscimolis yra viena iš nedaugelio natūralių medžiagų, veikiančių per GABA-A receptorius, panašiai kaip benzodiazepinai(raminantys vaistai, mažinantys nerimą). 

Suvartojus didesnį kiekį musmirių 

Suvartojus didesnį musmirių kiekį, simptomai dažniausiai pasireiškia per 30 minučių – 2 valandas. Pirmieji požymiai gali būti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas. Vėliau seka centrinės nervų sistemos pokyčiai: pradinė sujaudinimo fazė pasireiškia nerimu, sumišimu, galvos svaigimu, regos ir klausos haliucinacijomis bei koordinacijos sutrikimais. Vėliau pereinama į slopinimo fazę, kai gali atsirasti mieguistumas, apatija, o sunkiais atvejais – koma. Didelės dozės poveikį taip pat lemia musmirių paruošimo būdas – džiovintos musmirės turi daugiau muscimolio, kuris sustiprina raminamąjį poveikį, tuo tarpu žaliose musmirėse gausu iboteninės rūgšties, kuri dažniau sukelia nemalonius fiziologinius simptomus. Didelės dozės gali sukelti traukulius, o labai sunkiais atvejais netgi sukelti mirtį. Simptomai paprastai praeina per 5–24 valandas, tačiau sunkesniais atvejais gali užsitęsti ilgiau. Vartotojai dažnai apibūdina būsenas kaip pasikartojančius veiksmus ar mintis(„loops“), iš kurių sunku ištrūkti, o pati patirtis gali svyruoti nuo sapniškos iki chaotiškos ir bauginančios(kai kurie apibūdina tokią būsena tarsi negalėjimu ištrūkti iš pragaro). 

Image 1

Musmirės nėra tas pats, kas “magiškieji grybai” 

Tiek paprastoji(ir margoji) musmirė laikoma haliucinogeniniu grybu, nes turi psichoaktyvių medžiagų. Tačiau dažnai žmonės maišto šių grybų poveikį su“magiškaisais grybais” arba grybais, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga yra psilocibinas.  Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) ir psilocibino grybai(jų yra bent virš 100 skirtingų rūšių) pasižymi visiškai skirtingu poveikiu dėl skirtingų veikliųjų medžiagų. Musmirėse esanti iboteninė rūgštis veikia kaip neurotoksinas, stimuliuodamas glutamato receptorius(tai receptorius yra tarsi smegenų jungiklis, kuris perduoda sujaudinimo signalus tarp nervų ląstelių, padėdamas mums mąstyti, mokytis ir greitai reaguoti), todėl gali sukelti sujaudinimą, sumišimą ir net euforiją, tačiau organizme ji virsta muscimoliu. Muscimolis veikia kaip GABA receptorių agonistas(medžiaga, kuri prisijungia prie tam tikro receptoriaus organizme ir jį suaktyvina, sukeldama tam tikrą poveikį) – jis slopina nervų sistemos veiklą, sukeldamas raminantį, hipnotizuojantį ir kliedesius primenantį poveikį, dažnai lydimą ryškių sapnų ar vizijų. Tuo tarpu psilocibino turinčiuose grybuose esantis psilocinas veikia kaip serotonino receptorių agonistas, ypač 5-HT2A receptoriuose, ir sukelia ryškius suvokimo, nuotaikos bei minčių pokyčius, įskaitant haliucinacijas ir gilų introspektyvumą. Skirtingai nei musmirių sukeliamas mišrus ir dažnai nemalonus poveikis, psilocibino grybai sukelia nuoseklesnę psichodelinę patirtį. Vis dėlto svarbu suprasti, kad abiejų šių grybų vartojimas gali kelti rimtą riziką fizinei ir/ar psichinei sveikatai.

Kodėl pavojinga eksperimentuoti su musmirėmis?

Musmirės turi šimtus ar daugiau veikliųjų medžiagų– be iboteninės rūgšties ir muscimolio, grybuose galima aptinkti ir muskarino. Šis toksinas gali sukelti pavojingus sveikatai simptomus, tokius kaip sulėtėjęs širdies ritmas, sumažėjęs kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir regėjimo sutrikimai. Neaiški skirtingų medžiagų koncentracija dar labiau padidina riziką, nes skirtinguose grybuose veikliųjų medžiagų koncentracija gali labai skirtis. Tai reiškia, kad tiksliai nustatyti kiek ir kokių medžiagų yra tam tikrame kiekyje grybų be tyrimų nustatyti tiksliai neįmanoma, kyla rizika perdozuoti. Be to, trūksta mokslinių tyrimų apie musmirių poveikį žmogaus organizmui(ypač ilgalaikį). Dauguma žmonių vadovaujasi kitų  žmonių pasakojimais ir patirtimis. Toks informacijos šaltinis nėra patikimas ir subjektyvus.

Nenuspėjama organizmo reakcija dar labiau komplikuoja situaciją – net vartojant tokį patį kiekį grybų, skirtingi žmonės gali patirti visiškai skirtingus ir nenuspėjamus simptomus. Kiekvieno žmogaus organizmas gali skirtingai reaguoti į grybuose esančias veikliąsias medžiagas. Taip pat svarbūs ir kiti veiksniai tokie kaip, kokius vaistus žmogus vartoja, kokia jo psichinė sveikata ir pan. Tai gali stipriai įtakoti kaip iboteninė rūgštis ar muscimolis paveiks organizmą.

Galiausiai, didelės dozės gali rimtai pakenkti psichinei sveikatai, ypač jei vartojama nepasitarsu su kompetentingais specialistais, neįvertinus rizikų. Tokios rizikos gali lemti ne tik trumpalaikes psichologines problemas, bet ir ilgalaikius psichikos sutrikimus.

Image 1

Vis dėlto... mokslas domisi musmirių galimybėmis

Nors apie musmirių poveikį sklando įvairių pasakojimų, kai kurie iš jų turi mokslinį pagrindą. Šiuo metu vykdomi tyrimai nagrinėja paprastųjų mumirių (lot. Amanita muscaria) sudėtyje esančio muscimolio galimą terapinį poveikį. Ankstyvieji duomenys rodo, kad muscimolis gali turėti raminantį, nerimą mažinantį ir miegą gerinantį poveikį dėl sąveikos su GABA receptoriais smegenyse. Taip pat tiriama jo potenciali nauda gydant nemigą, nerimo sutrikimus ir net neurodegeneracines ligas(pvz., Parkinsono ar Alzheimerio). Vis dėlto šie tyrimai dar yra pradinėje stadijoje, todėl jų rezultatai negali būti laikomi įrodyta nauda.

Tačiau svarbu pažymėti, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą draudžiama skleisti informaciją, kuria propaguojamos ar reklamuojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Todėl ši informacija pateikiama tik mokslinio tyrimo kontekste.

Kodėl šis sprendimas nėra vienareikšmiškas?

Musmirių veikliųjų medžiagų draudimas gali atrodyti kaip greitas ir paprastas sprendimas, tačiau jis kelia daug abejonių dėl savo efektyvumo ir galimų pasekmių. Pasirinktas pats griežčiausias draudimo būdas kelias daug diskusijų, nes svarbu kompleksiškai įvertinti keliamas rizikas žmonių sveikatai bei tam tinkamas veiksmingiausias priemones. Svarbu ne tik drausti, bet ir ieškoti subalansuotų sprendimų, kaip iš tiesų mažinti žalą.

Uždraudus musmirės ir jų vartojimas niekur nedings – jos tiesiog persikels į pogrindį ir juodąją rinką, todėl jų vartojimą ir su tuo susijusias rizikas bus dar sunkiau kontroliuoti. Be to, toks draudimas gali turėti priešingą nei tikėtasi poveikį. Pastaruoju metu vykstančios diskusijos apie musmirių draudimą sukėlė dar didesnį visuomenės smalsumą. Daugelis žmonių, kurie anksčiau net nesidomėjo musmirėmis arba laikė jas tiesiog nuodingais grybais, dabar gali susidomėti jų poveikiu. Dėl šio draudimo viešumoje keliamos diskusijos gali tapi savotiška reklama, skatinančia žmones eksperimentuoti.

Draudimo įgyvendinimas ir kontrolė taip pat pareikalaus daug išteklių. Kyla klausimas, ar teisėsaugos institucijos turi pakankamai resursų efektyviai stebėti ir vykdyti tokį draudimą. Vietoj to, dalį šių resursų būtų tikslinga skirti švietimui apie musmirių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo rizikas bei moksliniams tyrimams, kurie padėtų geriau suprasti jų poveikį žmogaus organizmui.Taip pat kyla daug klausimų, kodėl visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie šį sprendimą. Be tinkamo visuomenės informavimo priėmus įstatymo pakeitimus, daugelis žmonių net neįtardami gali tapti potencialiais nusikaltėliais vien todėl, kad namuose turi džiovintų ar kitaip paruoštų musmirių, Kas dar prieš mažiau nei mėnesį buvo visiškai legalu. Be to liaudyje musmirės tiesiog musių nuodijimui.  

Dar vienas prieštaringas aspektas – musmirių priskyrimas prie pavojingiausių narkotikų, tokių kaip heroinas. Tai kelia klausimų, nes apie paprastųjų musmirių veikliųjų medžiagų poveikį vis dar žinoma labai mažai, o mirties atvejų dėl jų vartojimo tikrai nefikuojama daug, jos nutinka gana retai. Tuo pat metu alkoholis, kurio žala sveikatai ir sukeliamų mirčių skaičius yra nenuginčijamas, išlieka legalus ir plačiai prieinamas medžiaga. Šis sprendimas atrodo nenuoseklus ir kelia pagrįstą kritiką dėl dvigubų standartų taikymo.

Be to, draudimas gali dar labiau apsunkinti pagalbos prieinamumą. Kriminalizavus musmirių veikliąsias medžiagas, apsinuodiję ar blogai pasijutę žmonės gali bijoti kreiptis pagalbos, nes baiminasi teisinių pasekmių. Taip pat norintys pasikonsultuoti apie galimą žalą prieš vartodami taip pat tam turės mažiau galimybių. Tai ne tik trukdo efektyviai mažinti žalą sveikatai, bet ją tik didina. 

Todėl prieš taikant griežtus draudimus, svarbu įvertinti, ar tai iš tiesų yra veiksmingiausias būdas spręsti problemą, ir ieškoti kompleksinių, ilgalaikių sprendimų, kurie užtikrintų tiek visuomenės saugumą, tiek žmonių sveikatos apsaugą.

Grįžti į tinklaraštį

Susipažink su grybų pasauliu

Ar norėtum sužinoti daugiau apie skirtingus grybus - kaip jie iš tikrųjų atrodo? Kokių formų ir spalvų jie būna? Kodėl be grybų mes apskritai sunkiai išgyventume? Ir dar daug kitų įdomybių… Jei taip, kviečiame tave į unikalų edukacinį pasivaikščiojimą su grybų pasaulio eksperte Aurelija Plūke. Po šio pasivaikščiojimo į grybus jau niekada nežiūrėsite taip pat. 

Edukacijos