Ar tai lizdas ar grybas?

Ir ką jums primena šių mažučių grybų forma? Lizdelį? Jei taip, tai labai teisingai. Angliškai šie grybai vadinas Common bird’s nest - paprastasis paukščio lizdas, na, o lietuviškai kaip dažnai nutinka - pavadinimas kuklesnis - LYGUSIS TIGLIAGRYBIS (lot. Crucibulum laeve). Kol grybas jaunas, jis būna panašus į uždarą bačkutę, o kai subręsta, viršutinis apsauginis sluoksnis prasiskiria ir pasirodo visos įdomybės! Gaila, nepavyko man pamatyti ką tik atsivėrusių baćkućių, nes tada pasirodo juose kaip į kokį kašiką sukrauti „kiaušiniai”, kurie atrodo, kaip kokios šviesios spalvos lęšių kruopos ar blynukai (moksliškai tie kiaušiniai vadinasi peridiolės), kuriose slepiasi sporos. Grybai turi įvairiausių strategijų, kaip savo sporas efektyviausiu būdu paskleisti po pasaulį. Tai šitas Tigliagrybis įsigudrino išnaudoti kinetinę vandens energiją - o kam jam pačiam vargintis?

Atėjus tinkamam metui, jis atidengia savo lizdą su tais „kiaušiniais” ir laukia lietaus, kurio lašai krisdami išsviedžia „kiaušinius” iš lizdelio. Kad nepasirodytų per paprasta, Tigliagrybis kaip koks sumanus inžinierius savo lizdelį suprojektavęs taip, kad sienelės išlinkusios tokiu kampu, kuris leidžia išgauti optimaliausią krentančio vandens energijos kiekį, kad peridiolės būtų išsviestos kuo toliau (kartais jos gali nuskristi virš 2 m). Išsviestos peridiolės prilimpa prie kokio augalo, kurį paliečia pakeliui ir tada jau laukia tinkamo laiko augimui. Pradėti augti pavyksta dar greičiau, jei koks žoleėdis šį kiaušinį su sporomis su augalu surupšnoja ir praleidžia pro savo virškinimo sistemą - tada jau išlaisvintos sporos gali pradėti augti. Na, o dairytis šio įdomaus grybo (labai atidžiai, nes anie mažiukai) reiktų ant įrančios medienos, šakelių ir pan. Vienus iš jų radau ant medinio takelio miške!

Keliaukime į grybų pasaulį kartu!