Henceforth, fly agaric is banned in Lithuania

Iboteninė rūgštis ir muscimolis: kokios tai medžiagos?

Iboteninė rūgštis yra psichoaktyvus neurotoksinas, kuris gali sukelti pykinimą, haliucinacijas, raumenų trūkčiojimus, dezorientaciją ir sunkiais atvejais – traukulius ar komą. Patekus į žmogaus organizmą ši medžiaga virškinimo trakte virsta muscimoliu. Taip nutinka ir specialiai paruošus musmires(dažniausiai džiovinant). Svarbu pažymėti, kad ne 100% iboteninės rūgšties virsta muscimoliu. Muscimolis veikia kaip stiprus raminamasis, nes sąveikauja su GABA receptoriais smegenyse. Tai sukelia raminantį, hipnotinį poveikį, o didelėmis dozėmis – haliucinacijas, laiko ir erdvės suvokimo pokyčius bei atsiskyrimo nuo realybės jausmą. Įdomu tai, kad muscimolis yra viena iš nedaugelio natūralių medžiagų, veikiančių per GABA-A receptorius, panašiai kaip benzodiazepinai(raminantys vaistai, mažinantys nerimą). 

Suvartojus didesnį kiekį musmirių 

Suvartojus didesnį musmirių kiekį, simptomai dažniausiai pasireiškia per 30 minučių – 2 valandas. Pirmieji požymiai gali būti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas. Vėliau seka centrinės nervų sistemos pokyčiai: pradinė sujaudinimo fazė pasireiškia nerimu, sumišimu, galvos svaigimu, regos ir klausos haliucinacijomis bei koordinacijos sutrikimais. Vėliau pereinama į slopinimo fazę, kai gali atsirasti mieguistumas, apatija, o sunkiais atvejais – koma. Didelės dozės poveikį taip pat lemia musmirių paruošimo būdas – džiovintos musmirės turi daugiau muscimolio, kuris sustiprina raminamąjį poveikį, tuo tarpu žaliose musmirėse gausu iboteninės rūgšties, kuri dažniau sukelia nemalonius fiziologinius simptomus. Didelės dozės gali sukelti traukulius, o labai sunkiais atvejais netgi sukelti mirtį. Simptomai paprastai praeina per 5–24 valandas, tačiau sunkesniais atvejais gali užsitęsti ilgiau. Vartotojai dažnai apibūdina būsenas kaip pasikartojančius veiksmus ar mintis(„loops“), iš kurių sunku ištrūkti, o pati patirtis gali svyruoti nuo sapniškos iki chaotiškos ir bauginančios(kai kurie apibūdina tokią būsena tarsi negalėjimu ištrūkti iš pragaro). 

Musmirės nėra tas pats, kas “magiškieji grybai” 

Tiek paprastoji(ir margoji) musmirė laikoma haliucinogeniniu grybu, nes turi psichoaktyvių medžiagų. Tačiau dažnai žmonės maišto šių grybų poveikį su“magiškaisais grybais” arba grybais, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga yra psilocibinas.  Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) ir psilocibino grybai(jų yra bent virš 100 skirtingų rūšių) pasižymi visiškai skirtingu poveikiu dėl skirtingų veikliųjų medžiagų. Musmirėse esanti iboteninė rūgštis veikia kaip neurotoksinas, stimuliuodamas glutamato receptorius(tai receptorius yra tarsi smegenų jungiklis, kuris perduoda sujaudinimo signalus tarp nervų ląstelių, padėdamas mums mąstyti, mokytis ir greitai reaguoti), todėl gali sukelti sujaudinimą, sumišimą ir net euforiją, tačiau organizme ji virsta muscimoliu. Muscimolis veikia kaip GABA receptorių agonistas(medžiaga, kuri prisijungia prie tam tikro receptoriaus organizme ir jį suaktyvina, sukeldama tam tikrą poveikį) – jis slopina nervų sistemos veiklą, sukeldamas raminantį, hipnotizuojantį ir kliedesius primenantį poveikį, dažnai lydimą ryškių sapnų ar vizijų. Tuo tarpu psilocibino turinčiuose grybuose esantis psilocinas veikia kaip serotonino receptorių agonistas, ypač 5-HT2A receptoriuose, ir sukelia ryškius suvokimo, nuotaikos bei minčių pokyčius, įskaitant haliucinacijas ir gilų introspektyvumą. Skirtingai nei musmirių sukeliamas mišrus ir dažnai nemalonus poveikis, psilocibino grybai sukelia nuoseklesnę psichodelinę patirtį. Vis dėlto svarbu suprasti, kad abiejų šių grybų vartojimas gali kelti rimtą riziką fizinei ir/ar psichinei sveikatai.

Kodėl pavojinga eksperimentuoti su musmirėmis?

Musmirės turi šimtus ar daugiau veikliųjų medžiagų– be iboteninės rūgšties ir muscimolio, grybuose galima aptinkti ir muskarino. Šis toksinas gali sukelti pavojingus sveikatai simptomus, tokius kaip sulėtėjęs širdies ritmas, sumažėjęs kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir regėjimo sutrikimai. Neaiški skirtingų medžiagų koncentracija dar labiau padidina riziką, nes skirtinguose grybuose veikliųjų medžiagų koncentracija gali labai skirtis. Tai reiškia, kad tiksliai nustatyti kiek ir kokių medžiagų yra tam tikrame kiekyje grybų be tyrimų nustatyti tiksliai neįmanoma, kyla rizika perdozuoti. Be to, trūksta mokslinių tyrimų apie musmirių poveikį žmogaus organizmui(ypač ilgalaikį). Dauguma žmonių vadovaujasi kitų  žmonių pasakojimais ir patirtimis. Toks informacijos šaltinis nėra patikimas ir subjektyvus.

Nenuspėjama organizmo reakcija dar labiau komplikuoja situaciją – net vartojant tokį patį kiekį grybų, skirtingi žmonės gali patirti visiškai skirtingus ir nenuspėjamus simptomus. Kiekvieno žmogaus organizmas gali skirtingai reaguoti į grybuose esančias veikliąsias medžiagas. Taip pat svarbūs ir kiti veiksniai tokie kaip, kokius vaistus žmogus vartoja, kokia jo psichinė sveikata ir pan. Tai gali stipriai įtakoti kaip iboteninė rūgštis ar muscimolis paveiks organizmą.

Galiausiai, didelės dozės gali rimtai pakenkti psichinei sveikatai, ypač jei vartojama nepasitarsu su kompetentingais specialistais, neįvertinus rizikų. Tokios rizikos gali lemti ne tik trumpalaikes psichologines problemas, bet ir ilgalaikius psichikos sutrikimus.

Nevertheless... science is interested in the potential of fly agaric

Although various stories circulate about the effects of fly agaric, some of them have a scientific basis. Currently, ongoing research is investigating the potential therapeutic effects of muscimol (Latin Amanita muscaria) found in fly agaric. Early data indicates that muscimol may have calming, anxiolytic, and sleep-enhancing effects due to its interaction with GABA receptors in the brain. Its potential benefits in treating insomnia, anxiety disorders, and even neurodegenerative diseases (e.g., Parkinson's or Alzheimer's) are also being investigated. However, these studies are still in their early stages, so their results cannot be considered proven benefits.

However, it is important to note that under the Law on Public Information, it is prohibited to disseminate information promoting or advertising narcotic and psychotropic substances. Therefore, this information is provided only in the context of scientific research.

Why is this decision not unambiguous?

Banning the active substances of fly agaric may seem like a quick and simple solution, but it raises many doubts about its effectiveness and possible consequences. The strictest method of prohibition chosen raises many discussions, as it is important to comprehensively assess the risks posed to human health and the most effective measures to address them. It is important not only to prohibit but also to seek balanced solutions on how to truly reduce harm.

If fly agaric is banned, their consumption will not disappear – they will simply move underground and to the black market, making their consumption and associated risks even more difficult to control. Furthermore, such a ban may have the opposite effect than intended. Recent discussions about the ban on fly agaric have sparked even greater public curiosity. Many people who previously had no interest in fly agaric or considered them simply poisonous mushrooms may now become interested in their effects. Due to the public nature of this ban, discussions can become a form of advertisement, encouraging people to experiment.

The implementation and control of the ban will also require significant resources. The question arises whether law enforcement agencies have sufficient resources to effectively monitor and enforce such a ban. Instead, it would be appropriate to allocate some of these resources to education about the risks of consuming fly agaric and other psychoactive substances, as well as to scientific research, which would help to better understand their effects on the human body. Many questions also arise as to why the public was not properly informed about this decision. Without proper public information after the adoption of the law amendments, many people, unknowingly, could become potential criminals simply because they have dried or otherwise prepared fly agaric at home, which was completely legal less than a month ago. In addition, fly agaric was simply used for killing flies in folk medicine.  

Another controversial aspect is the classification of fly agaric as one of the most dangerous narcotics, such as heroin. This raises questions, as very little is still known about the effects of the active substances of common fly agaric, and deaths due to their consumption are not frequently recorded; they occur quite rarely. At the same time, alcohol, the harm of which to health and the number of deaths it causes is undeniable, remains a legal and widely available substance. This decision seems inconsistent and draws legitimate criticism for applying double standards.

Furthermore, the ban may further complicate access to help. By criminalizing the active substances of fly agaric, people who have been poisoned or feel unwell may be afraid to seek help, fearing legal consequences. Similarly, those who wish to consult about potential harm before consuming will have fewer opportunities to do so. This not only hinders effective harm reduction but actually increases it.

Therefore, before imposing strict prohibitions, it is important to assess whether this is truly the most effective way to solve the problem and to seek comprehensive, long-term solutions that ensure both public safety and human health protection.