Nepadorioji augimo rekordininkė
Kviečiu susipažinti su šiuo nepadoriu grybu, kuris stebina daugeliu aspektų. Apie nepadorumą byloja ne tik jam dar seniuko K. Linėjaus prikabintas pavadinimas lot. PHALLUS IMPUDICUS, kas reiškia “begėdis falas”. Ir grybas tikrai savo forma jam suteiktą pavadinimą atspindi. Lietuviškai jis pavadintas kukliau - PAPRASTOJI PONIABUDĖ, nors pala - PONIA-BUDĖ, tai kaip ir budinantis ponias? Ha-ha, labai norėčiau, kad taip ir būtų! Toks liaudiškai užslėptas šelmiškas dalykėlis. Bet žodis "budė" tereiškia "grybas". Na, bent jau žodis "ponia" įkorporuotas.
Bet pradėkim nuo pradžių - nuo kiaušinio. Vienoje iš nuotraukų matote ant žemės pūpsantį murziną kiaušinį, kuris labai primena jauną pumpotaukšlį, katras irgi mėgsta taip atrodyti, kol jaunas. Bet jei pirštu pabagsnosi, pajusi, kad jis nėra standus (koks būtų pumpotaukšlis), jis toks minkštokas. Kad galėtume suprasti, ar tai tikrai Poniabudės kiaušinis, teks perpjauti. Ir tai, ką randi viduje labai nustebina (stebėkite nuotraukas ir video)! Tame kiaušinyje randame poniabudės vaisiakūnio jauniklį, kuris saugiai bręsta apsuptas gličios masės, dėl kurios kiaušinis ir yra minkštokas. Tada metas pauostyti! Kvapas tikrai nustebins, nes jis kvepės ridikėliais! Kai ateina laikas ristis, tasai falas gali vos per valandą (!!!) išsiristi iš kiaušinio ir iššauti į pasaulį visu gražumu. Ir tai, ponios ir ponai, tikrai nėra toks jau įprastas grybo augimo greitis. Paprastai grybui reikia kelių dienų, o štai poniabudė auga kaip ant mielių, po 10-15 cm per valandą! Visa paslaptis tame, kad visas vaisiakūnis tame kiaušinyje jau būna pilnai susiformavęs ir ląstelėms belieka tik ištįsti. Tai reiškia, kad grybui nereikia išlindus daugiau naujų ląstelių auginti. Yra daug istorijų, kaip šie falai staiga iššauna karališkuose soduose ir priverčia damas rausti susigėdus.
Tęsiam toliau, iššovusi ir ištysusi poniabudė atrodo, kaip tas grybas nuotraukoje su tamsiai žalia kepurėle, ant kurios yra gličios masės sluoksnis su sporomis. Koto apačioje vis dar matysis kiaušinio ir glitėsių liekanos. Šioje stadijoje falas ridikėliais jau nekvepia - nuo jo ima gerokai trenkti dvėseliena ar kitais nemaloniais nosiai reikalais.
Iš čia ir angliškas šio grybo pavadinimas STINKHORN. Tokiu būdu poniabudė demonstruojasi ir kviečia muses ir visokius vabzdžius vaišintis glitėsiais su sporomis. Taip šis grybas puotautojų pagalba išplatina savo sporas po pasaulį. Beje, yra dar vienas triukas - kadangi grybas jau auga geroje vietelėje, tai nėra jam jokio tikslo sporas toli skraidinti atradinėt naujų teritorijų. Gliti sporų masė yra praturtinta laisvinamosiomis medžiagmis, todėl musės priėdusios skvapnių sporų toli nenuskrenda ir nes joms susuka vidurius ir tenka sporas paskleisti čia pat. Kai visi glitėsiai nuėsti, poniabudės kepurėlė lieka šviesesnės spalvos ir kiek primena briedžiuką.
Tikriausiai galvojat - tai ar valgomas? na, kaip ir taip. Štai kai kur Kinijoje ir kitose šalyse kiaušinius parduoda net kaip delikatesą (vadina juos “devil’s eggs”). Mes kartą irgi nepasididžiavom ir kiaušinio viduje esančią baltą dalį padegustavom tiesiog nekeptą - na, visai skanu, nutarėm. Skonis buvo panašus į ridikėlio. Ir nenuostabu, kad toks išsišokėlis yra užgyvenęs įvairių legendų apie save - nuo gličia mase save tepančių gražuolių, norinčių per amžius jaunai atrodytų, iki visokių užpiltinių nuo vėžio ir kitų ligų. Na, ir žinoma, dėl savo formos tikriausiai ne vienam galėjo rodytis, kad ir vyriškai jėgai palaikyti gali padėti.
