Grybų lietus
Grybai dauginasi mažytėmis dalelėmis, sporomis, kurių milijardus paskleidžia kasdien. Tarkim, šis grybas, PLOKŠČIASIS BLIZGUTIS (lot. Ganoderma applanatum), per parą per daug nenuvargdamas paleidžia apie 5 milijardus sporų. Jei sausą dieną užtiksite blizgutį miške, tikėtina, kad jis visas bus “apdulkėjęs” rudomis sporomis, jomis tikriausiai bus padengti ir visi kiti augalai aplinkui. Kasmet grybai į pasaulį paleidžia apie 50 milijonų tonų sporų Tokį fantastinį skaičių gal lengviau suprasti įsivaizduojant, kad tiek pat svertų apie 500.000 mėlynųjų banginių (primenu, kad sporos yra mikroskopinio dydžio dalelės).
Bet tikrai ne visos sporos lieka gulėti šalia grybo. Kai kurioms pasiseka labiau ir jos pasigavusios gerą vėjo srovę sugeba nukeliauti net į aukštesnius atmosferos sluoksnius, ten, kur formuojasi debesys. Debesys susidaro ore, kai nukritus temperatūrai iš vandens garų susikondensuoja vandens lašeliai. Tačiau, kad šis procesas vyktų greičiau ir efektyviau, reikalingos tam tikros dalelės, ant kurių gali susiformuoti tie vandens lašeliai. Būtent tokiomis dalelėmis dažnai ir tampa ore besimalančios sporos! Dėl tam tikrų savo savybių sporos tarnauja kaip puikūs branduoliai, ant kurių drėgname ore susiformuoja vandens lašeliai, o iš jų debesys. Taigi tokiu būdu grybai kuria debesis ir lietų!
Rodos, senieji dzūkai naudojo pasakymą, kad „grybais lyja”. Šis pasakymas sužinojus apie debesis ir lietų formuojančius grybus, įgauna kiek kitokių aspektų. Įžvalgūs buvo tie senieji, iš miško besimokę žmonės.
