Grybai, kurie primena velnio urnas
Kai manęs klausia, koks grybas yra pats mėgstamiausias, tai atsakau, kad tas, kurį randu pirmą kartą ir kuris labiausiai nustebina. Todėl šis mistiškai atrodantis grybas - vienas tokių mano mėgstamiausių pavasarinių radinių. KRATERIŠKASIS TAURŪNIS (lot. Urnula craterium), anglakalbių vadinamas tiesiog DEVIL’s URN (velnio urna) - kažkodėl toks pavadinimas nė kiek nenustebino.
Per paskutinį pasivaikščiojimą, kurio metu grupei smalsuolių pasakojau apie grybus, šių velnio urnų užtikome net ne vieną. Netgi padėjome jiems sporas pasėti (tereikia lengvai papūsti į šio grybo urnas ir jie, jei sąlygos tinkamos, iššaus plika akimi matomą sporų debesėlį)! Dūmijo kaip iš patrankos. Ir pasirodo, gerai padarėme, nes šis grybas liūdnai pagerbtas tarp kitų nelaimėlių Lietuvos raudonojoje knygoje.
Taurūnį galima rasti senuose miškuose, kuriuose vyrauja ąžuolai su eglėmis ir senais lazdynais. Grybas auga ant trūnijančios lapuočių medienos, kuri dažniausiai būna jau padengta žeme. Labai mėgsta drėgnas nuo saulės ir vėjo apsaugotas miško vieteles. Kad rastume velnio urnas, reikia ne tik seno miško, turi susiklostyti ir kitos palankios sąlygos - žiemos pabaigoje - ankstyvą pavasarį mišką turi dengti storoka sniego danga, nes tai užtikrina pakankamą drėgmės kiekį orams atšilus grybui greitai augti. Lietuvoje žinoma apie 50 šio grybo radaviečių. Kadangi seni miškai greitai nyksta, su jais nyksta ir grybai, kuriuose jie auga.
Džiaugiuosi, kad prisidedu prie SENGIRĖS FONDO, kuris padeda tokius senuosius miškus išsaugoti, veiklos. Tai teikia vilties, kad taurūnis ir kiti panašaus likimo grybai gyvuos ir toliau.
