Paprastas būdas, kaip nuraminti stipraus streso ištiktą kūną
Dalintis
Fiziologinis atodūsis - anot neuromokslininkų, greičiausia streso mažinimo priemonė.
Anksčiau dalijomės įrašu apie stresą. Šiandien norime trumpai paaiškinti, kaip veikia kol kas efektyviausias žinomas būdas čia ir dabar padėti savo kūnui stresinėse situacijose, kuriose patiriate didelį stresą, jaučiate kylančią paniką, kūnas sustingsta.
Kai kūnas ypač stipriai reaguoja į stresą, yra dirglus ir įsitempęs, nepadės tiesiog pasiūlymas nusiraminti. Ko jums reikia, tai... kvėpuoti. Viena iš tokių efektyvių kvėpavimo technikų yra fiziologinis atodūsis - du trumpi vienas po kito sekantys stiprūs įkvėpimai, po kurių iškart eina lėtas ilgas iškvėpimas. Ši technika praktiškai iškart aktyvuoja mūsų parasimpatinę nervinę sistemą: širdies ritmas ima lėtėti, kraujospūdis žemėti, kūnas rimsta.
Streso metu mes nesąmoningai imame įkvėpinėti giliai ir lėtai, bet taip tik dar labiau aktyviname širdį - ji ima plakti dar tankiau, kraujospūdis kyla. Kai mes įkvepiame, diafragma nusileidžia, šitaip širdžiai padaugėja vietos, pro ją per tą patį laiką prateka daugiau kraujo, tad širdies tvinksnių skaičius ima mažėti, bet tuomet smegenys, kurios jaučiasi atsakingos už streso suvaldymą, paskatina širdį dirbti sparčiau.
Anksčiau dalijomės įrašu apie stresą. Šiandien norime trumpai paaiškinti, kaip veikia kol kas efektyviausias žinomas būdas čia ir dabar padėti savo kūnui stresinėse situacijose, kuriose patiriate didelį stresą, jaučiate kylančią paniką, kūnas sustingsta.
Kai kūnas ypač stipriai reaguoja į stresą, yra dirglus ir įsitempęs, nepadės tiesiog pasiūlymas nusiraminti. Ko jums reikia, tai... kvėpuoti. Viena iš tokių efektyvių kvėpavimo technikų yra fiziologinis atodūsis - du trumpi vienas po kito sekantys stiprūs įkvėpimai, po kurių iškart eina lėtas ilgas iškvėpimas. Ši technika praktiškai iškart aktyvuoja mūsų parasimpatinę nervinę sistemą: širdies ritmas ima lėtėti, kraujospūdis žemėti, kūnas rimsta.
Streso metu mes nesąmoningai imame įkvėpinėti giliai ir lėtai, bet taip tik dar labiau aktyviname širdį - ji ima plakti dar tankiau, kraujospūdis kyla. Kai mes įkvepiame, diafragma nusileidžia, šitaip širdžiai padaugėja vietos, pro ją per tą patį laiką prateka daugiau kraujo, tad širdies tvinksnių skaičius ima mažėti, bet tuomet smegenys, kurios jaučiasi atsakingos už streso suvaldymą, paskatina širdį dirbti sparčiau.
